Kaip veikia ausys ir kas atsitinka, kai jos veikia blogai
Daugelis gerai girdinčiųjų, mano
kad klausa yra savaime suprantama. Mes negalvojame, kaip ausys dirba, ar ką
darytume jei jos nustotų normaliai veikti. Sužinokite daugiau apie ausis, kaip
išvengti jų pakenkimo ir ką daryti, jei pradedate girdėti prasčiau.
Jei
galite girdėti, jūs tikriausiai kiekvieną dieną išgirsite milijonus garsų. Netgi
tuos, kurių sąmoningai nefiksuosite, jūsų smegenys pajus, apdoros ir nufiltruos
kaip foninį triukšmą. Kiekvienas atskiras triukšmas praeina pro smegenis, todėl
galite atskirti, pajusti neįprastus garsus, kalbą ir galimas grėsmes. Tačiau
daugelis žmonių nekreipia dėmesio į savo ausis, klausos higieną. Šiame
straipsnyje bus aptarta mūsų ausų svarba ir kaip jomis rūpintis, kai jas sutrikdo
klausos susilpnėjimas.
Ausies dalys
Kalbant
apie ausis, daugelis žmonių galvoja tik apie tą jų dalį, kurią mes galime
matyti. Tai apima ausies kriauklę ir ausies kanalą. Vis dėlto ausis yra daug daugiau.
Ausis susideda iš daugelio dalių, kurios dirba kartu ir padeda jums girdėti.
Jei bent viena iš šių dalių neveikia tinkamai, jūsų klausa bus paveikta.
Išorinė
ausis susideda iš kriauklės arba matomos ausies dalies, ausies kanalo ir ausies
būgnelio. Be to dar yra vidurinė ausis, kurią sudaro girdimieji kauliukai. Tai
yra trys kauliukai, žinomi kaip plaktukėlis, priekalėlis ir kilpelė.
Eustachijaus vamzdelis taip pat priklauso vidurinei ausiai ir padeda reguliuoti
vidurinės ausies slėgį. Jūsų vidinė ausis yra toliau viduje. Ten yra ausies sraigė,
taip pat jūsų vestibiuliarinis aparatas ir pusapvaliai kanalai.
Dabar,
kai žinome ausies dalis, galime kaip jos veikia.
Kaip mes girdime?
Mūsų
matoma ausis yra specialiai sukurta surinkti garsą į mūsų ausies kanalą. Iš ten
garso bangos sklinda ausies kanalu ir jo gale atsimuša į timpaninę membraną,
kitaip vadinama ausies būgneliu. Ausies būgnelis vibruoja, ir šios vibracijos
sąveikauja su vidurinės ausies kauliukais. Kauliukai vibruoja, sustiprina garsą
ir persiunčia jį tolyn į ausį link sraigės.
Ausies
sraigė yra spiralinės formos organas, užpildytas skysčiu ir išklotas mikroskopiniais,
smulkiais plaukeliais. Šie plaukeliai paverčia vibracijas į nervinius impulsus,
kurie gali būti apdoroti. Galiausiai, šie signalai siunčiami per klausos nervą
į smegenis, kur jie yra filtruojami ir registruojami (suvokiami) kaip garsai.
Panašiai kaip kvėpavimas ar kraujo pumpavimas, šis
sudėtingas procesas vyksta kiekvieną dieną ir net tęsiasi, kol jūs miegate ir
to nežinote. Jei kada nors pabudote naktį, tai reiškia, kad jūsų ausys dirbo
viršvalandžius, kad jūs būtumėt saugus ir pusiau suvoktumėt savo aplinką.
Klausos problemų tipai
Kadangi
klausymas apima tiek daug specifinių dalių, yra daug dalykų, kurie gali „sugesti“.
Skirtingos klausos grandinės dalys gali „sugesti“, dėl ko mes negalime
atpažinti ar girdėti tam tikrų garsų. Garsūs garsai, senatvė ir net smegenų
sužalojimas gali sukelti klausos praradimą. Šie klausos nuostoliai gali būti
lengvi arba labai rimti.
Yra
daug rūšių klausos problemų, taip pat egzistuoja funkcinis klausos praradimas.
Tai yra atvejai, kai jūsų klausymas nėra visiškai išnykęs, bet kasdienis
klausymasis yra sutrikęs. Daugelis klausos praradimo formų
yra nuolatinės, o kitos gali būti išspręstos medicininės intervencijos
pagalba. Išradimai tokie kaip klausos aparatai, taip pat gali sumažinti klausos
praradimą.
Norint
aptarti klausos sutrikimų gydymą, išskirime skirtingus klausos problemų tipus.
Klausos
neuropatija. Būklė, kai yra paveiktas klausos nervas. Tą gali sukelti
keletas veiksnių ir įvairiais būdais paveikti klausą. Tai yra problema,
susijusi su smegenimis ir nervais, o ne ausimis.
Neurosensorinis
klausos sutrikimas. Tai yra problema, susijusi su smulkiais plaukeliais esančiais
ausies sraigės viduje. Kai jie nusidėvi ar pažeidžiami, tai geba girdėti
sumažėja. Tai yra labiausiai paplitusi klausos praradimo forma, ypač tarp
senjorų ir žmonių, dirbančių arba dažnai būnančių labai triukšmingoje
aplinkoje.
Kondukcinis
klausos praradimas. Taip atsitinka, kai ausies kanale ar vidurinėje ausyje
yra užsikimšimas. Šį užsikimšimą gali sukelti skystis, navikas arba ausų
vaškas, slopinantis garso bangų perdavimą iš išorinės ausies. Paprastai
problema išsprendžiama pašalinus blokavimą.
Mišrus klausos
praradimas. Tai nebūtinai yra klausos praradimo tipas, bet neurosensorinio
ir kondukcinio klausos praradimo kombinacija. Tuomet, kai neurosensorinis klausos
praradimas yra nuolatinis, kondukcinis klausos praradimas gali būti
išspręstas, palengvinant būklę.
Tinnitus -
spengimas ausyse. Tai nėra būklė, o greičiau jau kitos problemos požymis
ar pasekmė. Spengimas ausyse yra susijęs su kitais veiksniais, dažniausiai
neurosensoriniu klausos praradimu. Norint išgydyti spengimą ausyse, reikia
gydyti pagrindinę, jį sukėlusią problemą.
Klausos netekimo priežastys
Daug
klausos praradimo atvejų atsiranda gimimo metu arba per pirmuosius kelerius
gyvenimo metus. Paprastai tai yra genetinės priežastys arba komplikacijos
nėštumo ar gimdymo metu. Ligos, pvz., meningitas, tymai ar kiaulytė, taip pat
gali sukelti klausos praradimą. Visgi dauguma žmonių, kurie praranda klausą
vėliau, patiria jį dėl infekcijos ar ilgalaikio ekstremalaus garso poveikio.
Hipertenzija
– aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir kitos sąlygos taip pat gali kelti
klausos praradimo pavojų. Jei dėl to nerimaujate, vienintelis būdas išvengti
klausos praradimo yra žinoti savo aplinką ir vengti situacijų, kur
aplinkos garsų lygis gali tapti pavojingai dideliu, žalingu.
Dėvėkite ausų kištukus, jei dirbate aplinkoje, kurioje yra didelis garsas,
pvz., šaudyklos, statybvietės ir koncertų salės.
Jei
reguliariai garsiai klausotės muzikos per garsiakalbius ar per ausines,
apsvarstykite galimybę sumažinti jų garsą. Daugelis jaunų žmonių patiria
klausos praradimą ir spengimą ausyse jaunesniame amžiuje, dėl pernelyg stiprios muzikos garsumo poveikio.
Klausos tyrimų svarba
Vienintelis
būdas palengvinti klausos praradimą yra jį atpažinti ir ieškoti pagalbos.
Tačiau daug žmonių gyvena su klausos praradimu taip ilgai ir taip su juo
susigyvena, kad net nežino, jog jie jį turi. Žmogaus smegenys yra labai lanksčios
ir puikiai moka prisitaikyti, taigi laikui bėgant prisitaikys ir prie jūsų
klausos praradimo. Tačiau, kuo ilgiau esate be gydymo, tuo klausa tampa
blogesnė.
Kad
išvengtumėte tolimesnės didesnės žalos, turite veikti. Žinant, kaip ausys
veikia, pirmasis žingsnis yra atpažinti, suprasti klausos problemą, kai ji
atsiranda. Periodiškai tikrinkite klausą ir
nedvejodami kreipkitės į audiologą, jei manote, kad galbūt turite problemų su
klausa. Jei jums vystosi kažkokia klausos praradimo forma, jos ankstyvas
nustatymas gali jus išgelbėti nuo didesnės žalos ir išvengti streso, psichikos
problemų ir kitų šalutinių klausos praradimą lydinčių reiškinių.
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Tęsdami naršymą ar spausdami mygtuką "Tęsti", Jūs sutinkate su slapukų naudojimu ir Privatumo politika. Tęsti