STIGMA IR KAIP JOS ATSIKRATYTI
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Europoje vos 36 proc. neprigirdinčių žmonių nešioja klausos aparatus, kurie jiems galėtų padėti gyventi pilnavertiškai. Lietuvoje šis skaičius vidutiniškai gali siekti vos 20 proc. Tiesa, stipriai neprigirdinčiųjų grupėje klausos aparatus nešioja per 70 proc. žmonių, bet didžiausią grupę sudarančių silpnai neprigirdinčiųjų – vos apie 10 proc. Kaip išsiaiškino tyrėjai, viena iš tokios statistikos priežasčių – žmonių patiriama stigma (gėda) nešioti klausos aparatą.
Europos klausos aparatų gamintojų asociacijos (angl. European Hearing Instrument Manufacturers Association, EHIMA) 2024 m. duomenimis, Europoje (Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje) klausos netekimą turi apie 11 proc. populiacijos. Tos pačios organizacijos skaičiavimais, įvertinus Lietuvos demografinę padėtį, mūsų šalyje neprigirdinčiųjų turėtų būti apie 13,6 proc., t. y. apie 380 tūkst. tiek silpnai, tiek stipriai neprigirdinčių žmonių. Iš jų klausos aparatus nešioja tik 15–20 proc. Kokios priežastys lemia, kad tokia didelė gyventojų dalis nepasinaudoja galimybe spręsti klausos sutrikimo problemų?
Į šį klausimą dalinai atsako tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo metu apklausta beveik 15 tūkst. žmonių, kurių didžioji dalis turėjo klausos sutrikimų. Net 85 proc. jų delsia kreiptis dėl klausos gydymo, nurodydami įvairias priežastis, tarp kurių – su klausos protezavimu susijusios išlaidos, įsivaizduojamas naudos trūkumas ir nepatogumas, o viena galbūt pati žalingiausia ir mažiausia suprantama bei pagrįsta – tai stigma.
Sociologijos mokslas stigmą įvardija kaip žmogaus jaučiamą gėdą, dėmę dėl kokio nors fizinio, psichologinio ar socialinio nukrypimo. Žmogus mano ar iš tiesų susiduria su situacija, kad su tokia dėme jis diskriminuojamas, jo šalinamasi.
Europoje vos 36 proc. neprigirdinčių žmonių nešioja klausos aparatus, kurie jiems galėtų padėti gyventi pilnavertiškai. Lietuvoje šis skaičius vidutiniškai gali siekti vos 20 proc. Tiesa, stipriai neprigirdinčiųjų grupėje klausos aparatus nešioja per 70 proc. žmonių, bet didžiausią grupę sudarančių silpnai neprigirdinčiųjų – vos apie 10 proc. Kaip išsiaiškino tyrėjai, viena iš tokios statistikos priežasčių – žmonių patiriama stigma (gėda) nešioti klausos aparatą.
Europos klausos aparatų gamintojų asociacijos (angl. European Hearing Instrument Manufacturers Association, EHIMA) 2024 m. duomenimis, Europoje (Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje) klausos netekimą turi apie 11 proc. populiacijos. Tos pačios organizacijos skaičiavimais, įvertinus Lietuvos demografinę padėtį, mūsų šalyje neprigirdinčiųjų turėtų būti apie 13,6 proc., t. y. apie 380 tūkst. tiek silpnai, tiek stipriai neprigirdinčių žmonių. Iš jų klausos aparatus nešioja tik 15–20 proc. Kokios priežastys lemia, kad tokia didelė gyventojų dalis nepasinaudoja galimybe spręsti klausos sutrikimo problemų?
Į šį klausimą dalinai atsako tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo metu apklausta beveik 15 tūkst. žmonių, kurių didžioji dalis turėjo klausos sutrikimų. Net 85 proc. jų delsia kreiptis dėl klausos gydymo, nurodydami įvairias priežastis, tarp kurių – su klausos protezavimu susijusios išlaidos, įsivaizduojamas naudos trūkumas ir nepatogumas, o viena galbūt pati žalingiausia ir mažiausia suprantama bei pagrįsta – tai stigma.
Sociologijos mokslas stigmą įvardija kaip žmogaus jaučiamą gėdą, dėmę dėl kokio nors fizinio, psichologinio ar socialinio nukrypimo. Žmogus mano ar iš tiesų susiduria su situacija, kad su tokia dėme jis diskriminuojamas, jo šalinamasi.
Stigmos priežastys
Kad tai rimta problema, patvirtina apklausa, kur 58 proc. respondentų nurodė, jog patyrė bent vieną iš šių stigmos formų: jautėsi atstumtieji, menkesni už kitus, teisiami, buvo laikomi mažiau protingais, jų pasiekimai nebuvo pripažinti, jiems buvo klijuojama etiketė arba su jais buvo mažai kalbama dėl jų būklės.
Taigi, apklausų rezultatai rodo, kad klausos negalią turintys ir klausos aparatus nešiojantys asmenys vertinami neigiamai: jie dažnai laikomi senais, mažiau bendraujančiais ir labiau neįgaliais nei jaunesni, o taip pat normaliai girdintys visuomenės nariai. Stigma, susijusi su klausos praradimu ir klausos sutrikimų gydymu, yra sudėtinga ir daugialypė. Tačiau nėra abejonių, ką patvirtina ir klausos sutrikimų turinčių žmonių apklausos, kad fizinis klausos aparatų dizainas yra svarbus su aptariama stigma susijęs veiksnys.
Beje, jei interneto paieškoje įvesite „klausos aparatai“, gausite nuotraukas, kuriose, kaip taisyklė, matysite didelius, keistos spalvos ir prasto dizaino klausos aparatus su nepatogia elektronine įranga. Tokie rezultatai yra akivaizdžiai klaidinantys ir neparodo šiuolaikinių klausos aparatų, kuriuos lyginti su matomais daugumoje paieškų – beprasmiška.
Kad tai rimta problema, patvirtina apklausa, kur 58 proc. respondentų nurodė, jog patyrė bent vieną iš šių stigmos formų: jautėsi atstumtieji, menkesni už kitus, teisiami, buvo laikomi mažiau protingais, jų pasiekimai nebuvo pripažinti, jiems buvo klijuojama etiketė arba su jais buvo mažai kalbama dėl jų būklės.
Taigi, apklausų rezultatai rodo, kad klausos negalią turintys ir klausos aparatus nešiojantys asmenys vertinami neigiamai: jie dažnai laikomi senais, mažiau bendraujančiais ir labiau neįgaliais nei jaunesni, o taip pat normaliai girdintys visuomenės nariai. Stigma, susijusi su klausos praradimu ir klausos sutrikimų gydymu, yra sudėtinga ir daugialypė. Tačiau nėra abejonių, ką patvirtina ir klausos sutrikimų turinčių žmonių apklausos, kad fizinis klausos aparatų dizainas yra svarbus su aptariama stigma susijęs veiksnys.
Beje, jei interneto paieškoje įvesite „klausos aparatai“, gausite nuotraukas, kuriose, kaip taisyklė, matysite didelius, keistos spalvos ir prasto dizaino klausos aparatus su nepatogia elektronine įranga. Tokie rezultatai yra akivaizdžiai klaidinantys ir neparodo šiuolaikinių klausos aparatų, kuriuos lyginti su matomais daugumoje paieškų – beprasmiška.
Kovai su stigma dėl klausos sutrikimo – bent trys sprendimai
Klausos aparatų kūrėjai, atžvelgdami į įvairius klausos sutrikimų turinčiųjų poreikius, o taip pat į tarp jų vyraujančią stigmą, siūlo bent tris sprendimus. Modernūs klausos aparatai gali būti paslėpti, ypatingo dizaino, „neatpažįstamo“ kaip klausos aparatas, o taip pat neatskiriami nuo nestigmatizuojamo prietaiso.
Geriausiai žinomas būdas, kaip spręsti stigmos problemą pasitelkiant dizainą, – sumažinti klausos aparatus ir padaryti juos nematomus ar beveik nematomus. Šioje srityje – kuriant mažus ir beveik nematomus klausos aparatus, kaip visiškai ausies kanale paslepiamus (CIC) ir nematomus giliai kanalinius (IIC), kurių beveik neįmanoma pastebėti, – pirmauja „Signia“. O jos sukurtas klausos aparatas „Signia Silk“, skirtingai nuo kitų mažų prietaisų, kuriuos galima paslėpti ausies kanale, turi išorinę keičiamą minkštą įvorę, kuri atitinka įprastą ausies kanalo kreivumą ir užtikrina patogų momentinį pritaikymą be individualaus antgalio. Jis aprūpintas moderniausiomis technologijomis, kurios padeda atkurti kalbos suprantamumą. Įkraunamas „Silk Charge&Go IX“ yra vienintelis pasaulyje CIC su binauraliniu „OneMic“ kryptingumu. Šis neįtikėtinai mažas prietaisas vienu įkrovimu gali veikti visą parą, net iki 28 val.
Klausos aparatų kūrėjai, atžvelgdami į įvairius klausos sutrikimų turinčiųjų poreikius, o taip pat į tarp jų vyraujančią stigmą, siūlo bent tris sprendimus. Modernūs klausos aparatai gali būti paslėpti, ypatingo dizaino, „neatpažįstamo“ kaip klausos aparatas, o taip pat neatskiriami nuo nestigmatizuojamo prietaiso.
Geriausiai žinomas būdas, kaip spręsti stigmos problemą pasitelkiant dizainą, – sumažinti klausos aparatus ir padaryti juos nematomus ar beveik nematomus. Šioje srityje – kuriant mažus ir beveik nematomus klausos aparatus, kaip visiškai ausies kanale paslepiamus (CIC) ir nematomus giliai kanalinius (IIC), kurių beveik neįmanoma pastebėti, – pirmauja „Signia“. O jos sukurtas klausos aparatas „Signia Silk“, skirtingai nuo kitų mažų prietaisų, kuriuos galima paslėpti ausies kanale, turi išorinę keičiamą minkštą įvorę, kuri atitinka įprastą ausies kanalo kreivumą ir užtikrina patogų momentinį pritaikymą be individualaus antgalio. Jis aprūpintas moderniausiomis technologijomis, kurios padeda atkurti kalbos suprantamumą. Įkraunamas „Silk Charge&Go IX“ yra vienintelis pasaulyje CIC su binauraliniu „OneMic“ kryptingumu. Šis neįtikėtinai mažas prietaisas vienu įkrovimu gali veikti visą parą, net iki 28 val.
Kitas klausos aparatas – „Signia Styletto“
– sukurtas iš esmės permąstant tokio įrenginio dizainą: pakeistos ar pašalintos
labiausiai atpažįstamos klausos aparato fizinės savybės, įvestos kitokios
formos. Ir nors „Styletto“ įtaisomas už ausies, o imtuvą turi ausyje, kaip
tradiciniai klausos aparatai su imtuvu ausies kanale (RIC), jo dizainas gerokai
skiriasi nuo tradicinių RIC – plonesnis ir pailgesnis, korpuse nėra jokių
mygtukų, jis reguliuojamas naudojant programėlę, o svarbiausia – siūlo pažangiausią
adaptyvųjį signalų apdorojimą. Taigi, „Signia Styletto“ stigmos padeda išvengti
neatpažįstamai pakeitusi klausos aparatą.
Ir trečias būdas, kurį „Signia“ pasitelkė
klausos aparatų stigmatizavimo problemai spręsti, perkurti stigmatizuojantį
prietaisą taip, kad jis būtų neatskiriamas nuo nestigmatizuojančio prietaiso.
Maždaug prieš dešimtmetį buitinės elektronikos rinkoje pasirodė belaidės
ausinės, kurios šiandien yra plačiai naudojamos. Pritaikius ausinių dizainą
buvo sukurtas „Signia Active Pro“ klausos aparatas. Išoriškai „Active Pro“
atrodo kaip ausinė ir siūlo daugumą jų funkcijų, tačiau iš tiesų yra visavertis
profesionalus klausos aparatas.
Net triukšmingoje aplinkoj – dvigubai geriau
Beje, visų trijų naujoviškų „Signia“ formų –„Silk“, „Styletto“ ir „Active“ – suvokimas buvo tiriamas įvairiais būdais. Pavyzdžiui, tik 27 proc. apklaustųjų „Signia Active“ įvardijo kaip klausos aparatą, o kitiems jis atrodė kaip įprastos ausinės.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad „Signia“ minėtuose klausos prietaisuose taiko realaus laiko pokalbių išskyrimo technologiją Integrated Xperience“ (IX), padedančią naudotojams dalyvauti ir įsitraukti į triukšmingus grupinius pokalbius. Naudodami pažangią garso scenos analizę ir unikalią kelių srautų architektūrą, „Signia IX“ nešiotojai gali sekti ir dalyvauti pokalbiuose visose dinamiškose ir sudėtingose situacijose. „Signia IX“ klausos aparatų platforma užtikrina daugiau nei dvigubai didesnį kalbos pagerinimą triukšmingame grupiniame pokalbyje nei artimiausi konkurentai.
Beje, visų trijų naujoviškų „Signia“ formų –„Silk“, „Styletto“ ir „Active“ – suvokimas buvo tiriamas įvairiais būdais. Pavyzdžiui, tik 27 proc. apklaustųjų „Signia Active“ įvardijo kaip klausos aparatą, o kitiems jis atrodė kaip įprastos ausinės.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad „Signia“ minėtuose klausos prietaisuose taiko realaus laiko pokalbių išskyrimo technologiją Integrated Xperience“ (IX), padedančią naudotojams dalyvauti ir įsitraukti į triukšmingus grupinius pokalbius. Naudodami pažangią garso scenos analizę ir unikalią kelių srautų architektūrą, „Signia IX“ nešiotojai gali sekti ir dalyvauti pokalbiuose visose dinamiškose ir sudėtingose situacijose. „Signia IX“ klausos aparatų platforma užtikrina daugiau nei dvigubai didesnį kalbos pagerinimą triukšmingame grupiniame pokalbyje nei artimiausi konkurentai.
